Kraštovaizdis

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

• molingosios lygumos – 55,2 proc.
• kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
• smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
• upių slėniai – 3,6 proc.
• pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Upės ir ežerai

Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų^[8]. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos – Baltarusijoje. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypatingai šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma buvo nusausintos.

Ilgiausios Lietuvos upės

1. Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
2. Neris – 510 km (234 km),
3. Venta – 343 km (161 km),
4. Šešupė – 298 km (209 km),
5. Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Didžiausi Lietuvos ežerai:

1. Drūkšiai – 44,8 km²
2. Dysnai – 24,0 km²
3. Dusia – 23,3 km²
4. Sartai – 13,4 km²
5. Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas

Reljefą sudaro:

• Pajūrio žemuma,
• Žemaičių aukštuma,
• Ventos vidurio žemuma,
• Sūduvos aukštuma,
• Vidurio Lietuvos žemuma,
• Dzūkų aukštuma,
• Aukštaičių aukštuma,
• Pietryčių lyguma,
• dalis Švenčionių-Naročiaus ir Ašmenos aukštumų.

Kalvos

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

1. Aukštasis kalnas – 293,8 m
2. Juozapinė – 293,6 m
3. Kruopinė – 293,4 m
4. Nevaišiai – 288,9 m
5. Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:

• Dainavos giria (Druskininkų-Varėnos miškai) – 1450 km²
• Labanoro-Pabradės giria – 911 km²
• Kazlų Rūdos miškai – 587 km²
• Karšuvos giria (Smalininkų-Viešvilės miškai) – 427 km²
• Rūdninkų miškai – 375 km²

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):

• pušynai – 37,6
• eglynai – 24,0
• beržynai – 19,5
• baltalksnynai – 5,6
• juodalksnynai – 5,6
• uosynai – 2,7
• drebulynai – 2,6
• ąžuolynai – 1,8
• kiti – 0,6